valug

×valùg (l. według) praep. su gen., dat., instr. NdŽ, FrnW, JT468, Ker, vàlug 1. pagal, sulig (nurodant veiksmo motyvą, pagrindą): Valùg brangybės to galėčiau pirkti J. Valùg manęs užtenka darbo Krd. Valùg uogų ir cukraus nusipirkau Slm. Kaip žmoguo išeina valùg proto, taip gyvena Ub. Valùg oro i kojos Sdb. Valùg savo sveikatos i darbo pasiemu Pšl. Padirbo valùg mano nusakymo Skp. Pensiją gaunu valùg savo darbo Krt. Tris šimtus moka – valug paršiuko Rz. Valùg vyro gavo i butą Vdš. Atsitiko [vyras] ir valùg manęs, o aš ne (netekėjau) Skdv. Važiuosim valùg pinigų, reikia išvažinėt pinigus Dg. Sudės tus linus į vandinį, pabūs porą savaičių, valùg šilumos Žr. 2. NdŽ žymint tai, iš ko kas sprendžiama, pažįstama ir pan.: Atskirdavo valùg tėvo Brž. 3. BzF3(Brž) pagal, sulig (žymint lyginamų objektų atitikimą ar neatitikimą kokiu nors atžvilgiu): Valùg jo ir tu gera esi J. Valùg didumo ans yr menkas Pln. Valug žiemos ir vasara Grž. ^ Valug Jurgio ir kepurė LTR(Krp). Vàlug pono i žiponas Sml. Kieno akys valug paties didumo mažiausios? (kuprio) Sim. 4. iki, sulig (žymint ribą erdvėje): Nupjovėm medį valug pat žemei LD422(Krtn). Valug maniem tau gero sprindžio reikia KlbIII19(Lkm). Kalniai ilgi, juosta susjuosia valug tolei – mada tokia buvo Ck. Valùg pažasčių akivaron inlėkė Dglš. Atejo šlapias valùg kaklo Aln. 5. Kl, Vž palei, ties: Valùg pirtie y[ra] peludė LD422(Krtn). Eik eik valug miško ir atrasi Nt. Valug kelio stovėjo tas kryžius Krs. Sijonas toks ilgas, ka padelkos valùg žeme velkas Kv. Sijonai valùg žemės Kzt. 6. pasak, anot: Valug dainuškos žodžių, kitados kitaip ir buvę Grž. Valùg jo, važiuokim po tiesum – išvažiuosim Ėr. 7. sulig, kartu su: Valùg žodžio ir pribuvo Ėr. 8. kaip, sulig (žymint dydžio ar ypatybės vienodumą): Žyduoliai [svogūnai] tai nebekas (nekokie) – galva valùg stambo drūtumo Slm.

◊ valùg akių̃ (kãklo) labai daug ko (turi): Pievos valùg akių̃ turi Klt. Turėč audimo valùg kãklo, kad tik ausč Aln.